header image
Garšva

Ir maistas ir vaistas

   images/stories/garsva.gif Jaunus sveikus garšvos lapus renku nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o žiemai prisidžiovinu. Pražydusios garšvos lapai maistui nebevartojami. Maloniausio skonio būna visai jauni šviesiai žalsvi lapeliai. Jie valgomi žali, virti, labai tinka į troškinius, sriubas.  

Viena vyresnio amžiaus moteris gyvenanti pajūryje man pasakojo, kad jos teta visada garšvų įmaišydavo ne tik į viralus, bet ir į kepamą duoną. Pabandykite ir įsitikinsite, kad sauja garšvų pagardina daugelį patiekalų.


Gydomosios garšvos savybės:
• arbata varo šlapimą,
• gydo podagrą, reumatą, artritą,
• gydo šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimus,
• mažina kraujo spaudimą, 
• ramina,
• antpilo vonelės padeda nuo hemorojaus,
• švieži susmulkinti lapai ar nuoviro kompresai ramina ir gydo odos pažeidimus, vabzdžių įgėlimus, nudegimus,
• karšti kompresai (pakaitinus garšvas virš garų puodo) dedami ant skaudamų sąnarių,
• suaugusios garšvos labai tinka vonioms ar kaip paklotas pirtyje.

Lotyniškas paprastosios garšvos pavadinimas - aegopodium podagraria - susietas su šio augalo gydomosiomis savybėmis. Senovėje, garšvą kaip veiksmingą vaistą nuo podagros labai vertino vienuoliai - podagra dažniausiai serga daug riebios mėsos ar žuvies valgantys vyrai (organizme sutrinka šlapimo rūgšties apytaka ir jos druskos kaupiasi sąnariuose, inkstuose; podagra dažnai pasireiškia ūmiu kojos didžiojo piršto antrojo sąnario uždegimu).